Prancūzijos renesanso dvaras

Robert J. Knecht  knygos apžvalga

FRANCIS I (1494 - 1547) Vienas iš daugiausiai keliavusių karalių.Taip pat Francis I pradėjo daugiausiai statybų ir rekonstrukcijų. Isteigė koledžą ir išplėtė karališkąją biblioteką

J.Knecht knyga “Prancūzijos renesanso dvaras”  plačiai apžvelgia Prancūzijos renesanso  dvaro  visuomenės kultūrą, socialinę struktūrą, gyvenimo įpročius. Išsamiai analizuojama, kaip šie kultūriniai ir socialiniai aspektai,  bei gyvensenos ypatumai atsispindėjo dvaro architektūroje ir interjeruose.

Šiuolaikiniam žmogui vaikštant po didžiules renesanso pilis, su nesuskaičiuojama galybe kambarių, pokylių salių ir kitokios paskirties kambarių, sunku suvokti, koks buvo tuometinio  dvariškio gyvenimas. Taip pat dažnai vaikštant po didžiules menes ir ilgas galerijas su nesuskaičiuojama galybe durų vedančių vis į naujus kambarius, galvoje kyla mintis: “ O  kam  gi buvo naudojama tokia begalė kabinetų, svetainių ir priimamųjų?”.  Bent man vaikštant po senus rūmų pastatus dažnai į galvą ateidavo tokios mintys. Kai į mano rankas pateko J.Knecht knyga  šie klausimai po truputi rado savo atsakymus. Tiesą sakant, knyga prieš akis atsivėrė sunkiai suvokiamą tuometinės socialinės hierarchijos sistemą ir šių dienų akimis žiūrint labai neįprastu tapusio  gyvenimo užkulsius.

Henrio II galerija. Fontainebleau.

Chenonceau

Šiuolaikinis žmogus dvarą dažniausiai suvokia, kaip didelę prabangių senovinių gyvenamųjų pastatų grupę, bet tuometinėje Prancūzijoje karaliaus dvaras buvo daugiau socialinis reiškinys nei pastatų kompleksas. Galimą būtų jį   pavadinti atskirą  visuomenės grupe, kurios branduoliu visuomet būdavo karalius.  Su kiekviena nauja karūnacija ar karališkomis laidotuvėmis šis dvaras iš esmės pasikeisdavo. Naujasis karalius  savo svitą formuodavo iš sau palankių ar naudingų dvariškių. Kadangi karaliaus mirtis ir po to sekanti naujo karaliaus karūnacija sukeldavo didelių pasikeitimų dvaro struktūroje, šios progos buvo ypatingai pažymimos. Sunku įsivaizduoti laidotuves pagal imantrų scenarijų trunkančias porą mėnesių, didžiules delegacijas kilmingųjų atvykstančias atsisveikinti su karaliumi ir įvairiomis dekoracijomis visiškai pakeistą vidinių miesto erdvių architektūrą bei vakarienes kartu su mirusiuoju. Toks pat, o gal net dar labiau pompastiškas buvo ir naujojo karaliaus karūnavimas bei pirmasis kartas, kuomet karalius įžengdavo į miestą. Karaliaus įžengimo į miestą  šventė kartodavosi kiekviename mieste į kurį atvykdavo naujasis karalius. Ir kiekvieną kartą šis atvykimas pasižymėdavo   vis naujomis dekoracijomis, skirtingomis parado figūromis, kurios šlovino naująjį karalių.

Karališkosios laidotuvės

Karaliaus įžengimas į Paryžių

Dvaro širdis buvo karalius, o svarbiausia vieta rūmuose karališkieji apartamentai. Juos sudarė miegamasis, kuriame nakvojo karalius ir jo favoritai, čia vyko svarbus susitikimai, priėmimai. Apartamentams priklausė koplyčia, kaip ir miegamasis turėjusi net kelių skirtingų paskirčių aptarnaujantį personalą. Karališkuosius apartamentams priklausė ir karališų aptarnaujantys departamentai (paneterie, échansonnerie ir fruiterie) . Šie departamentai buvo aiškiai atskirti nuo karalienę aptarnaujančių departamentų, išskirtinai privatūs.

Aplink karalių sukosi visas dvaro gyvenimas. Jis diktavo madas, o išskirtiniai gyvenimo įpročiai formavo rūmų interjerus.  Karaliaus pavydžiu sekė ir visi kilmingieji puošdami savo rūmus ir rezidencijas.